Paskirstymo transformatoriaus galios pasirinkimas yra esminis energijos paskirstymo projektavimo žingsnis, turintis tiesioginės įtakos maitinimo patikimumui, eksploatavimo ekonomiškumui ir įrangos eksploatavimo trukmei. Paprastai reikia visapusiškai atsižvelgti į faktinę apkrovą, būsimą pajėgumą ir veikimo režimą, o ne tiesiog suderinti esamą energijos suvartojimą.
Bazinė talpa turėtų būti nustatyta pagal vartotojo apskaičiuotą apkrovą. Apskaičiuota apkrova paprastai apima apšvietimo, maitinimo įrangos, oro kondicionavimo ir variklių galios poreikį, atsižvelgiant į vienalaikiškumo veiksnius ir apkrovos normas. Įprasta praktika yra konvertuoti tikrąją maksimalią apkrovą į tariamąją galią (kVA) ir naudoti ją kaip pagrindą pasirenkant transformatoriaus galingumą. Pavyzdžiui, bendrosios specifikacijos apima 100 kVA, 200 kVA, 400 kVA, 630 kVA ir 1000 kVA; reikėtų pasirinkti standartinį pajėgumą, kuris yra arčiausiai apskaičiuotos vertės ir šiek tiek didesnis už ją.
Apsvarstykite būsimą pajėgumo pašalpą. Paskirstymo transformatoriai paprastai neturėtų veikti visa apkrova ilgą laiką. Paprastai rekomenduojama rezervuoti nuo 10 % iki 30 % plėtimosi pajėgumų, kad būtų galima prisitaikyti prie būsimo galios augimo arba naujų apkrovų. Tai ypač svarbu gyvenamosioms bendruomenėms, pramoniniams parkams ar komerciniams kompleksams; kitu atveju vėliau gali kilti perkrovos arba dažno pajėgumo didinimo problemų.
Koregavimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į darbo režimą ir aplinkos sąlygas. Jei du įrenginiai veikia lygiagrečiai, pajėgumai gali būti atitinkamai paskirstyti; jei aplinkos temperatūra aukšta arba šilumos išsklaidymo lygis prastas, talpa turi būti atitinkamai padidinta. Taip pat reikėtų atsižvelgti į ekonomišką transformatoriaus veikimo diapazoną; paprastai rekomenduojama kontroliuoti ilgalaikį apkrovą 60–80 %, kad būtų suderintas efektyvumas ir eksploatavimo trukmė.
